“Šeimos santykiai. Širdies čakros atvėrimas” Knyga

Kai vieno žmogaus septyni „AŠ“ – čakros – susijungia su septyniais kito žmogaus „AŠ“, gaunasi „MES“ (septynios MES sėklos). Kai nėra žodžio „MES“, nėra šeimos, kai vienas nenori tapti septyniais „MES“, tada šeimoje kyla konfliktas. Kuriant šeimą vyksta dviejų žmonių apsijungimas septyniuose lygmenyse. Jei kažkuriame lygmenyje yra problemos, žmonėms nejauku, tai atsispindi ir šeimoje, sukelia bendrą diskomfortą. Kai vienas iš sutuoktinių neatitinka kito „AŠ“, manoma, kad šeima susirgo. Energetinis vienetas „šeima“ panaši į energetinį vienetą „žmogus“. Jei pastarojo kūne sutrinka vienos iš čakrų veikla, jis suserga ar jaučia diskomfortą. Šeima, kaip gyvas organizmas, jaučia diskomfortą arba suserga, jei pažeidžiama energijos apykaita čakrų lygmenyje.

Kai du žmonės susijungia, gimsta šeima, auga „MES“. Šis „MES“ formuojasi kiekvienoje iš septynių čakrų. Jei bet kurio sutuoktinio viena iš čakrų pažeista, tada atitinkama antrosios pusės čakra jaučia disbalansą. Jį mes ir jaučiame. Tas jausmas pradeda įtakoti ir mūsų šeimą. Tokia būklė ir nepatogumas gali turėti įtakos ir kitoms čakroms. Tada žodis „MES“ pasitraukia iš šeimyninių santykių, o „AŠ“ išauga ir lieka tiktai „AŠ“.

Kodėl tarp vyro ir žmonos išnyksta „MES“? Svarbiausia priežastis – mūsų ego. Jo „MES“ virsta į „AŠ“. Kuo didesnis ego, tuo didesnis „AŠ“, kuo mažesnis ego ir daugiau nuolankumo, tuo daugiau „MES“, kuo daugiau „MES“, tuo stipresnė sąjunga, kuo daugiau vieno sutuoktinio „AŠ“ nori, laukia ir t.t. iš kito sutuoktinio, tuo greičiau nyksta „MES“. Kai žmogaus jausmuose, mentaliniuose pojūčiuose, vidiniuose apmąstymuose egzistuoja „AŠ“, tada toks žmogus negali turėti šeimos. Kuo didesnis „AŠ“, tuo mažesnis „MES“ ir žymiai sudėtingiau sukurti šeimą. Iš tiesų, tai pats paprasčiausias vidinis jausmas. Savęs suvokimas, savo vidinių būsenų atsekimas – tai subtilybės. Niekas, išskyrus tave patį, nežino, kas tavo viduje, kaip tu mąstai, priimi sprendimus ir gyveni. Kokios mintys tavyje kyla, pavyzdžiui perkant apelsinus? Aš perku savajam „AŠ“ ar perku „Mums“. Tu galvoji ir įsivaizduoji, kaip jūs kartu juos valgysite. Kartais išoriškai žmogus demonstruoja „MES“, o viduje skamba tik „AŠ“. Jei išoriškai, tu rodaisi kaip „MES“, o viduje tu vis vien išlaikai „AŠ“, „Man“ būseną, tuomet visi tavo veiksmai nukreipti į „MES“ tiesiog neveikia. Mūsų likimui įtakos turi mūsų vidinė būsena.

Mūsų gyvenime vyksta ne tai ką mes kalbame, mūsų gyvenime atsispindi karma: ką mes jaučiame ir ką mąstome viduje. Pasistenkite, kad „MES“ netaptų tik žodžiais. Žmogus, kurio viduje skamba tik „AŠ“, šeimą supranta šiek tiek kitaip. Jei žmogaus viduje yra „MES“ būsena, jo šeimos suvokimas teisingas. Kas viduje nepraranda „MES“ būsenos, tas visada gyvena šeimoje ir su šeima. Sudėtingose šeimos situacijose jis mokosi romumo, kantrybės ir tai žymiai sunkiau, nei vienuolio gyvenimas. Šeimyninis vienuolis labiau pažengęs, nei vienuolis vienuolyne. Vienuolis vienuolyne – silpnas, nuo išbandymų pabėgęs žmogus. Šeimos „vienuolis“ būtent šeimoje mokosi gerumo, nuolankumo, atleidimo ir kantrybės. Jis atidirba savo karmines skolas šioje šeimoje, jis skolingas savo šeimos nariams, todėl jis turi būtent šią šeimą. Jis atidirba savo karmines skolas visuomenėje, dirbdamas tam tikrame darbe ir gyvendamas su šeima. Būtent dėl to Dievas suteikė jam gyvybę šiame kūne. Kai šeima miega, jis randa valandą, dvi meditacijai. Tokį vienuolį Dievas vertina labiau nei tą, kuris pabėgo nuo savo pareigų.

Todėl šeimos „vienuolio“ meditacijos valanda prilyginama 24 valandų meditacijai vienuolyne, nes jis be viso kito atidirba savo karmą. Jei mes niekam nebūtume skolingi, mes būtume rojuje, tada mums čia Žemėje nebūtų kas veikti. Mes atėjome į šią svetingą planetą tam, kad atsiskaitytume už skolas. „AŠ“ arba „MES“ jausmais niekur neprekiaujama, niekas jėga jumyse to neįdės. Tai labai „asmeninis jausmas“. Jis ateina gimus ir formuojasi šeimoje, mūsų sociume, bet tuo pat metu nebūtinai kiekvienas „sugers“ tą jausmą į save, nes tai kiekvieno individualus pasirinkimas.